Prieraišumas — kas tai per dalykas?

Labai trumpai – tai emocinis ryšys su kitu žmogumi. Kalbant detaliau – tai vidinė sistema, kuri suaktyvėja tada, kai jaučiame nerimą, išgąstį, skausmą, pavojų ar vienišumą. Tuomet ieškome žmogaus, kuris galėtų padėti nurimti ir atgauti saugumo jausmą.

Pavyzdžiui, žaidžia vaikas. Jis laksto po žaidimų aikštelę, stato kažką iš smėlio, įlipa į medį, išlipa, bėgioja – smagiai leidžia laiką. Staiga kažkur bebėgdamas pargriūna ir stipriai užsigauna. Skauda nubrozdintą kelį, ašaros byra – vaikui stresas. Ką daryti? Bėga pas mamą. Mama pažiūri, papučia į žaizdelę, paguodžia, užklijuoja pleistrą ir nuramina. Vaikas nurimsta… Ir toliau bėga žaisti. Vėl laksto po žaidimų aikštelę, bėga, lipa ir t.t. – tyrinėja pasaulį.

Kas čia įvyko?

Iš pradžių vaikas jaučiasi saugiai, todėl jis laisvai žaidžia vaikų žaidimų aikštelėje – užsiiminėja pasaulio pažinimu. Tada užsigauna. Vaikas išsigąsta, jis pasijaučia nesaugiai – natūralu. Ir būtent šiame momente „įsijungia“ jo prieraišumo sistema. Ji pradeda ieškoti, kas padėtų nurimti ir randa – vaikas nubėga pas mamą. O tai, kad būtent pas ją, reiškia, kad mama yra jo prieraišumo figūra. Kitaip tariant, vaikas turi reikšmingą emocinį ryšį su mama ir, pasijutęs nesaugiai, iš jos siekia artumo, saugumo ir nuraminimo – atgauti saugumo jausmą. Vaikas tą ir gavo. Jis nurimsta, pasijaučia saugus ir prieraišumo sistema „išsijungia“. Vaikas vėl bėga žaisti. Dėmesys nuo to, kaip pasijausti saugiam vėl gali grįžti prie susidomėjimo pasauliu, tyrinėjimu ir mokymusi.

Nerimas → aktyvuojasi prieraišumo sistema → prieraišumo sistema ieško prieraišumo objekto (prieraišumo figūros) → prieraišumo objektas padeda nurimti → grįžta saugumo jausmas → prieraišumo sistema „išsijungia“ (iki kito karto)

Prieraišumo esmė – saugumo užsitikrinimas per ryšį su kitu. Kai vėl ir vėl patiriu, kad išsigandus, susižeidus, jaučiantis vienišam ar kitaip nesaugiam kitas žmogus yra prieinamas, reaguoja ir padeda man nurimti, pamažu formuojasi saugus prieraišumas. Iš to manyje susiformuoja vidinis žinojimas: galiu kreiptis, kitas gali būti prieinamas, ryšys gali reguliuoti mano būseną. Ne visiems prieraišumas susiformuoja saugus, bet apie tai kitą kartą.